Žiema daugeliui kelia malonių emocijų, tačiau kartu tampa ir laikotarpiu, kuris atneša gerokai didesnę traumų riziką. Slidūs šaligatviai, apledėję laiptai ir prastai prižiūrėti takai kasmet lemia šimtus griuvimų, o dalis jų baigiasi rimtais sužeidimais. Nors žiemos traumos įprastai siejamos su patempimais ar kaulų lūžiais, didžiausią pavojų kelia galvos smūgiai. Ne kiekvienas žmogus žino, kada toks susižalojimas reikalauja skubios pagalbos, o kada galima apsieiti stebint savo būklę. Todėl šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti pavojingiausius simptomus, kaip įvertinti galvos sumušimo rimtumą ir kokių priemonių imtis, kad žiemos nelaimės aplenktų.
Žiemos traumų statistika rodo, kad didžioji jų dalis įvyksta anksti ryte arba vakare, kai temperatūra nukrenta ir susiformuoja plika, sunkiai pastebima ledo plėvelė. Vien Lietuvos gydymo įstaigose kasmet registruojama daugiau nei 5000 nelaimingų atsitikimų, susijusių su paslydimu žiemą, o beveik kas ketvirtas iš jų baigiasi stipresniais kaulų ar minkštųjų audinių sužalojimais. Dalis jų tik iš pirmo žvilgsnio atrodo lengvi, tačiau būtent galvos srityje patirti smūgiai kelia didžiausią riziką ilgalaikei sveikatai.
Vilniaus universiteto dėstytojas Mantas Vaitiekūnas pastebi, kad žiemos traumų problema kasmet kartojasi: „Paslydimo traumos išlieka viena dažniausių priežasčių, dėl kurių žmonės žiemą kreipiasi į medikus. Ypač svarbu atpažinti galvos smūgio simptomus, nes jie ne visada išryškėja iš karto…“.
Dažniausi žiemos sužalojimai
Žiemos metu itin dažni yra sužalojimai, atsirandantys bandant išlaikyti pusiausvyrą. Žmonės instinktyviai tiesia rankas į priekį, todėl trauma neretai paveikia žastikaulį, riešą ar dilbį. Taip pat dažni kulkšnies srities sužalojimai, kai koja krypteli dėl netikėtai slidžios dangos. Šių traumų rizika išauga esant prastam apšvietimui, kai ledo sluoksnis tampa sunkiai pastebimas.
Didelė dalis žmonių po kritimo pajunta patinimą, skausmą ar judesių apribojimą. Tai – aiškūs signalai, kad gali būti lūžis arba raiščių pažeidimas. Tinkamai įvertinti traumą gali tik gydytojas, todėl savidiagnostika neretai baigiasi komplikacijomis. Nereikėtų bandyti „išlaužti“ sužeistos galūnės ar jos tempti – geriau ją imobilizuoti ir kreiptis pagalbos.
Nors dauguma sužeidimų kyla dėl rankos ar kojos smūgio, žiemos kritimai neretai baigiasi ir galvos sumušimais. Ši trauma pavojingiausia, nes jos simptomai gali pasireikšti ne iš karto. Todėl kiekvienas žmogus turi žinoti, kaip įvertinti smūgio į galvą rimtumą.
Kada galvos trauma tampa pavojinga
Galvos sumušimai – klastingi, nes net ir iš pažiūros lengvi gali sukelti rimtų pasekmių. Pirmieji simptomai kartais nepasireiškia iš karto. Gydytojai pabrėžia, kad negalima ignoruoti jokių pakitimų savijautoje. Ypač pavojingi yra simptomai, atsirandantys per kelias valandas arba vėliau. Galvos smegenų sutrenkimą gali rodyti šie požymiai:
- stiprėjantis galvos skausmas
- galvos svaigimas ar orientacijos sutrikimas
- pykinimas arba vėmimas
- neryškus matymas
- kalbos, atminties arba pusiausvyros pokyčiai
- pernelyg didelis mieguistumas
- naujų simptomų atsiradimas vėliau
Jei pasireiškia bent vienas iš šių požymių, būtina kreiptis į medikus. Galvos skausmas, kuris stiprėja, yra vienas ryškiausių pavojingos traumos signalų. Pavojus išauga ir tais atvejais, kai žmogus po kritimo buvo net trumpam praradęs sąmonę.
Ypatingą dėmesį turi skirti vyresnio amžiaus žmonės, nes jų smegenys jautresnės pažeidimams, taip pat tie, kurie vartoja kraują skystinančius vaistus – jų kraujosruvos gali formuotis lėčiau, bet būti pavojingesnės.
Kaip medikai vertina galvos traumą
Gydytojai, įtarę galvos traumą, vertina traumos aplinkybes ir atlieka nuodugnų neurologinį ištyrimą. Esant būtinybei gali būti atliekami vaizdiniai tyrimai, padedantys nustatyti, ar įvyko vidiniai pažeidimai, kurių plika akimi įvertinti neįmanoma. Tokie tyrimai leidžia aptikti kaukolės lūžius, vidinius kraujosruvų židinius ar smegenų pakitimus.
Tikslus ištyrimas ypač svarbus, nes galvos sužalojimai ne visada turi aiškių išorinių požymių. Todėl gydytojai rekomenduoja stebėti savijautą bent 24 valandas net ir tuomet, kai smūgis atrodo lengvas. Negalima tikėtis, kad simptomai praeis savaime – tai gali sudaryti sąlygas komplikacijoms.
Praktiniai patarimai, kaip išvengti traumų
Didžioji dalis traumų gali būti išvengta laikantis kelių svarbių taisyklių. Žiemą, ypač esant apledėjusiai dangai, svarbiausias vaidmuo tenka atsargumui. Norint sumažinti riziką, rekomenduojama:
- rinktis žiemai tinkamą avalynę su grublėtu padu;
- naudoti specialius batų antbačius, kai keliai yra labai slidūs;
- eiti lėtesniu žingsniu, rankas laikyti ne kišenėse;
- vengti neapšviestų ir nebarstytų takų;
- laiptais lipti laikantis turėklų;
- būti atidiems nešant sunkius daiktus, nes jie gali išbalansuoti kūną;
- prireikus rinktis saugesnį maršrutą, net jei jis ilgesnis.
Šios priemonės padeda sumažinti griuvimų tikimybę ir suteikia daugiau stabilumo. Ypač naudinga turėti avalynę su paaukštintu bei tvirtu aulu, kuris stabilizuoja čiurną. Žmonėms, kurie daug vaikšto neprižiūrimais takais, specialistai rekomenduoja įsigyti batų antbačius, nes jie suteikia kur kas geresnį sukibimą su ledu.
Taip pat svarbu žiemą skirti daugiau laiko pasiruošimui išeiti iš namų. Neskubėjimas yra vienas paprasčiausių, bet veiksmingiausių būdų išvengti traumų. Skubėdami žmonės dažniau praranda budrumą ir nepastebi pavojingų vietų.
Ką daryti po kritimo
Jeigu paslydote ir parkritote, pirmiausia įvertinkite, ar galite pajudėti be didelio skausmo. Jei jaučiamas aštrus skausmas, matyti deformacija ar ryškus patinimas, sužeistos vietos apkrauti negalima. Reikia ją imobilizuoti ir kreiptis medicinos pagalbos.
Po galvos smūgio ypatingai svarbu stebėti savijautą. Jei pasireiškia bent vienas pavojingas simptomas, pagalbos reikia nedelsiant. Ypač tais atvejais, kai žmogus praranda sąmonę ar jam sunku kalbėti.
Net jei iš pradžių atrodo, kad susižalojimas lengvas, rekomenduojama nevairuoti, negrįžti į intensyvią fizinę veiklą ir vengti bet kokios rizikos, kol būklė bus aiškiai įvertinta.
Aiški ir apibendrinanti išvada
Žiema yra metas, kai rizika patirti traumą padidėja dėl slidžių paviršių ir sudėtingų oro sąlygų. Dažniausiai nukenčia rankos, kojos ir čiurnos, tačiau didžiausią grėsmę kelia galvos sumušimai. Jie gali būti pavojingi net tuomet, kai iš pažiūros atrodo lengvi. Todėl ypač svarbu atpažinti simptomus, kurie gali rodyti rimtesnę traumą, ir nedelsiant kreiptis pagalbos, jei būklė blogėja.
Traumų galima išvengti pasirenkant tinkamą avalynę, vaikštant lėtai, laikantis turėklų ir vengiant pavojingų vietų. Taip pat svarbu žiemą skirti daugiau laiko pasiruošimui ir neskubėti. Tinkamas situacijos įvertinimas, atsargumas ir savisauga leidžia sumažinti traumų riziką net tada, kai oro sąlygos sudėtingos.
Rūpinimasis savo saugumu žiemą turėtų tapti įpročiu, padedančiu ne tik išvengti sužalojimų, bet ir užtikrinti gerą savijautą visą šaltąjį sezoną. Atsakingas požiūris ir atidumas – veiksmingiausi būdai pasirūpinti savo sveikata.
